Į šalis tave mėto ir mėto, –
Be pusiausvyros jau nuolatos.
Tiktai mintys lyg riešutas kietos.
Be atokvėpio ieškai naudos.
 
Ir įvertini tuos, kas neklysta,
Suskaičiuoji laimėtus taškus,
Nors svėrimai lig kaklo įgrįsta
Net ir sau tu keistai priekabus.         
 
Komplimentų dažnai nestokoji
Ir simpatijų ratas platus,                            
Tiktai pyktis vis pakiša koją
Ir dažnokai pristabdo „ratus“.                 
 
Ką gi, vietoj šįkart pastovėki
Ir pagūžčiojęs svirtim – pečiais,
Prieš Dievulį garbingai prisieki –                             
Sversi vizijas tik paryčiais.