Tu atėjai - žiema pavasariu pavirto,
Už lango baltas sniegas dažėsi žaliai.
Tu atėjai - sutriko širdies darbo ritmas,
Žvelgiau į dangų, gal sugrįžo vyturiai?
 
Tu atėjai, lyg gražus sapnas tamsią naktį,
Nutapęs sielos viziją šviežiom varsom.
O tavo akys, tartum du melsvi safyrai,
Suspindo visomis vaivorykštės spalvom.
 
Tu atėjai - aš savo laime patikėjau,
Aš patikėjau palankiu man likimu.
Prašau Aukščiausiąjį, neleisk man nusivilti,
Neleisk jausmams pavirsti vien tik žaidimu.