Apvainikuok mane
rugiagėlių žydrais žiedais,
žydrais kaip vasaros padangė,
pabūk man upės mylimos giesme
ir sodo obelų vakariu šlamesiu.

Žiogų melodijos, voratinklių gija,
lyg šilko takas, driekiasi per klonius,
mintis sugrįžta, mielas,
pas tave, prie tavo slenksčio,
vėjų apraudoto.

Kur tie šermukšniai, jų graudi liepsna?
Graudi kaip vasaros saulėlydis,
pabūk man paukštės neramios siela
ir susimąstymu nakties žvaigždėtos.

Prisiek man meilę,
mielas, pažadėk vėl pasitikt mane
ant savo slenksčio,
kada mintis iš tolių praeities
atskris klajoti po rasotas pievas.