KRYŽIAI
 
…Palaidota visa brangiausia.
Kryžiai, kryžiai, kryžiai…
Klykianti kapų tyla.
Skausmas ― tas auksinis kryžius,
Po kruopelę kilęs tiek dienų…
Jis širdy, ir akyse, ant veido ―
Dieną naktį laiko veržlėse…
O už jo ― beribė tuštuma…
Vanago nagais ji drasko širdį,
Ardo sielą, ir jauti:
Ne Mirčiai būt sunku po kryžiais,
Gyvenimui virš jų.“