Išbluko lapai nuo drėgmės,
sapnus skraidina nuovargis
į mėnesienos tylumą,
tu man tapai
keistuolio laivo slenkančia dvasia
per veidrodinius vingius
žaliaspalvės įlankos.

Aš noriu prisiglaust
visu kūnu, visa siela
prie tavo vėlyvų giesmių melodijos,
aš noriu atpažint tave,
kad tu mane
bučiuotum ilgesiu dienų nutolusių.

Prasilenkiam pro šalį,
tavo žvilgsny - vienuma...
Atverčiau tau vartus į savo širdį...
Tik kas uždegs ant stalo
gęstančias žvakes, kada išeisime drauge
svajonėm nusivylę.

Mes niekuomet nebūsim tuo,
kuo buvome prieš tai,
sėdėdami užustalėj linksmų Gimtadienių,
mes niekuomet nebraidžiosim
rugiagėlių laukais
ir neieškosim laimės žiedo keturlapio.

Išbluko lapai nuo drėgmės,
sapnus skraidina nuovargis
į mėnesienos tylumą,
tu man tapai
keistuolio laivo slenkančia dvasia
per veidrodinius vingius
žaliaspalvės įlankos.