Tu man svarbus                                                      
kaip lietus sausroje, kaip šviesa,                               
kaip gyvenimas,
kaip saulėtekis rytmetį tylų,
kaip malda
vakarėjant suklupus
prieš kryžių.
Tu man brangus
kaip vestuvinis žiedas,
kaip meilė,
kaip kraujas maitinantis širdį
kad plaktų.
Tu man savas,
kaip pabudusio
vaiko verkimas,
kaip gyvybė,
kaip vėjo tylus šnabždesys.
kaip gyvenimo smūgių randai.
Ir todėl
girdint visai visatai šaukiu:
"Ačiū Tau kad esi,
kad mane suradai !"