Juodvarnis dažniau ratus vis suka
Virš kiemo mano ir manos galvos
Praplyšta ramumos ir pragiedrulių rūkas
Vėl girdis šventas vardas Lietuvos

Kuri šleivom dar kojom debesiu šuoliuoja
Ir užkeikimų oru dar ilgai kvėpuos
Lyg plūduriuojąs senas laivas Nojaus
Kurio nė vienas uostas gal nebepriglaus


O gal
 priglaus Pilėnų liepsnos gęsta
Lietuvis jaunas žirgą vėl balnuos
Ir peršokęs Atlanto brastą
Pasaulio gimto gal nebevelniuos