Palmedžių velvetinis apdaras,
debesys - laisvės paukščiai,
ne mano likimui skirta klajoti
tavaisiais takais, Kasadaga.

Žinau, tu man išskaitytum
paslaptis delno linijų,
akys - gyvenimo veidrodžiai,
vingius svajonių atspindintys,
mėnesienos bangų ošimą
išskaitytum many, Kasadaga.

Tris kartus atsigręžiu į vėjus
ir klausysiuos, ką akmenys kalba,
ką man kalba legendų vėlės,
mano sieloj - tavo krikštolo ašaros,
neužmirški jų, Kasadaga,
kai žvaigždės pašauks mane toliuosna.

Palmedžių velvetinis apdaras,
debesys - laisvės paukščiai,
patikėk, - aš tave aplankyčiau, bet...
ne mano likimui skirta klajoti
tavaisiais takais, Kasadaga.

Patikėk mano lūpų žodžiams,
kai žvaigždės pašauks mane toliuosna.