GIMTAS NAMAS
 
Čia augo sodas. Jo nėra.
Belikę kelios slyvos,
Išlinkusi klėties kupra
Ir dilgėlės ankstyvos.
 
Pilki klojimo pamatai
Praganė storas sienas,
Iš tvarte buvusių gardų –
Kyšo parudęs plienas.
 
Tik šulinys vis dar toks pat,
Nors stogas jau nuiręs,
Bet žemutinis rentinys
Dar vandeny paniręs.
 
O namas? Namo nebėra,
Jį jau senai nugriovė.
Kitiems – tai tik malkų krūva,
Gi man jisai – šventovė.
 
Žiūriu į prarastus namus,
Į tai, kas dar beliko.
Gyvenimas – vidum žiaurus,
Nesaugojai – sunyko.